vepterėti

vèpterėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo 1. Ds žr. 1 veptelėti 1: Ans ten ką vèpterėjo, anai nepatiko KlvrŽ. Jei jau reiks ką vèpterėti, ka nebūtų artie (kad negautų mušti) KlvrŽ. Vèpterėjai nei šį, nei tą PnmR. Gerai, kad nevèpterėjau, ko nereikia Vj. 2. Alz žr. vėptelti 2: Kai vèpterėjo par snukį atagalia ranka, tuoj nustojo blevyzgot Ds.